- senuolis
- senuõlis, -ė smob. (2) Rtr žr. senolis: 1. Mano senuolis dar gyvas Kn. Lisausko senuolis ir bočiai buvo valstiečiai sp. Girdėjo, kad jo senuolis šnekėdavo, kad reik apsigriežt su raktu apie save, o nieks neprieis BsPII69. 2. Nelygu ir senuõliai katrie: kitą paklausk, tai jis nieko nežino, o kitas visa žino Kp. Reiks jau senuõlei riestis Drs. Niekas iš lietuvių senuolių pasklaustas jau nebeatmini raginių indų vartojimo LTII110. Malonu, gera ir linksma jaustis, turint jaunuoliškus krašto senuolius rš. Tą senuolìkę paprašyk, ka eitų į daržą Jrb. Nesirūpink, motinėle, nesirūpink, senuolėle, kur išleisi dukrelę LTR(Lb). Kas bepalinksmins man senuolėlę, kai nebebus dukrelės LTR(Ut). Tėvutėli senuolė̃li, oi, pažadėki mum dukrelę oi, oi, oi Kkl. Apženijo motulė sūnelį, motulė senuolytė sūnelį LTR. | prk.: Milžinas senuõlis ąžuolas DŽ1.
Dictionary of the Lithuanian Language.